Aliošalex
guliu prie mirusi paukscio, bet gal nesimato
Enrikos Samulionytes darbas.Buvau tiek arti to mirusio paukscio, kad viksrai pajute mano siluma pradejo lysti laukan is paukscio ir "stiebtis" i mane, tad as atitolau ir tiek. Tas pats laukia musu visu jei busim "pakavoti"i zeme
|
|
|