Naktį sapno angelas prieina tyliai
Prie manęs, pabudina ir sako:
"Žvelk, už lango nuostabi nakties idilė...
Mėnesiena, žvaigždės, Paukščių Takas...
Nusimesk tą juodą liūdesio apsiaustą!" -
Jis man duoda lengvą džiaugsmo skraistę,
Užkelia mane ant debesėlių plausto
Ir paleidžia plaukt per dangų skaistų...
Aš plaukiu erdvėm, dainuodamas linksmai
Grįžtančio tėvynėn jūrininko dainą...
Uostas... Mylima manęs sutikt ateina
Prie krantinės... Plazda vėjuje plaukai...
Dega akys... Ji visa džiaugsmu nušvitus...
Pabundu... Žiemos paniuręs, pilkas rytas.
Šarnelė 1944.I.31
|