|
... mes einame, paliekame smėlyje savo pėdas, ir jos lieka, tikslios tvarkingos. Tačiau rytoj, kai atsikėlusi pažvelgsi į šį didžiulį paplūdimį, jame jau nieko nebebus, jokio pėdsako, jokio ženklo, nieko.Naktį jūra ištrina viską. Potvynis paslepia. Atrodo, lyg niekas niekada čia nebūtų praėjęs. Tarsi mūsų niekada nebūtų buvę. Jei yra tokia vieta pasaulyje, kurioje gali manyti esąs niekas, toji vieta yra čia. Čia jau ne sausuma, bet dar ne jūra. Nėra nei tikras, nei netikras gyvenimas. Yra LAIKAS. Laikas, kuris slenka. Ir viskas.
|
