mano mama yra gulbė
plaukioja šaltam vandeny
ak
o kad ji kada
bent kada
pagalvotų ir apie mus
mes svaigstame savo svajonėse

mama niekur neskrisk iš pasakos
tu mane palieki

mažytė boružė
skrido kur miškas ūžė
nori būt drugeliu
ir gyvena skausmeliu

biro biro žiedlapėliai
ir tolyn "ėjo" žiedai
ak boruže,
būkim ilgai

mano kojos raudonos
ir jos po sijonu
nenoriu gyvenimo juodo
nenoriu būti geltona

kraujuoja kojos o vilnius
man sako eik tik tolyn
ašarų rankos pilnos
rytoj transformuosiuos šunim

noriu raudonų batų
nėra jų ateity
bent pakviesčiau arbatos
bet tu manęs negirdi

noriu dar būti
bet kraujuoja širdutė
ak rugsėjis o prieš rugpjūtis
stumiu būtį

mano širdutė
dar nori būti
ašaros kruvinos
o veidas srutinas

noriu tik būti
rugsėjis po rugpjūčio
noriu džiaugsmelio
mažučio

mano mieste
pavasaris žalias
noriu paguot
o merginos apvalios

visas gyvenimas
eina į priekį
nereikia rėkti
... nereikia skubėti

tokioje tyloje
natos apvalios
o tos merginos
nubunda žalios