ak atsistočiau
slaptažodį
kad
žinočiau

noriu į
širdį...
kad
pa-si-guos-čiau

ak toj tyloje
rašliavoju
kuriu eilės
ir padainuoju

noriu šviesaus
rytojaus
pamoju...
numoju...

jojo

ak tylumoje
tyliu
verkiu
veriu

ieškojau

tokioj juodumoj
akių žydrumoj
tykiam jų danguj
žibuokliauju

ak pratylėjau
ašaras liejau
tik jį mylėjau
ašarojau nuo vėjo

noriu būti fėja
vėjas nuėjo
noriu tiksėti
nenoriu į rėtį

dvi vėžės kiemely
kalėdų senelis
paliko man lėlę
skaitau pasakėlę

nameliuos daug miego
kiemely daug sniego
senis besmegenis
nėra jau toks senas

ak o po namučius
darbuojuos truputį
ir laukiu kalėdų
ir gero to sniego